Dalios Grybauskaitės parašu patvirtintame šių metų biudžete numatyta, kad valstybė kreditoriams sumokės beveik du milijardus litų palūkanų. Skolintojų eilėje – ir pati prezidentė.
Kai valstybei reikia pasiskolinti, ji dažniausiai investuotojams pardavinėja Vyriausybės vertybinius popierius (VVP).
D.Grybauskaitė VVP yra prikaupusi už 700–800 tūkst. litų. Didžioji dalis – už pusę milijono litų – įsigyta pernai liepą. Kiek mažiau buvo pirkta pernai birželį ir šįmet kovą.
Uždirbs dešimtis tūkstančių
Prezidentė valstybei patikėjo didžiąją savo santaupų dalį. Pernai D.Grybauskaitė deklaravo turinti daugiau kaip milijoną litų santaupų, 760 tūkst. litų vertės turto ir jokių paskolų.
„Lietuvos ryto“ apskaičiavimais, jei pirkdama VVP prezidentė pasirinko tuos skolos popierius, už kuriuos siūlomos solidžiausios palūkanos, už valstybei paskolintus pinigus ji kasmet turėtų gauti 36–41 tūkst. litų pajamų. Didesnės palūkanos mokamos, jeigu pinigai valstybei skolinami ilgesniam laikotarpiui.
Valstybė prezidentei sumokės maždaug 13–15 tūkst. litų daugiau, negu D.Grybauskaitė uždirbtų šiuos pinigus padėjusi į banką. Mat tuo metu, kai prezidentė pirko VVP, vidutinės indėlių palūkanos buvo gerokai mažesnės – tik apie 3,2 proc. Tokiu atveju ji būtų gavusi apie 23–26 tūkst. litų pajamų.
Nutaikė gerą laikotarpį
Tuo tarpu Seimo pirmininkė Irena Degutienė labiau linkusi pasitikėti bankais. Ir neprašauna.
Iš I.Degutienės deklaracijos matyti, jog indėlius banke laikyti ji ryžosi per patį krizės įkarštį, kai palūkanos buvo pakilusios iki neregėtų aukštumų. Todėl ir uždarbis – didžiulis.
Vien 2009-ųjų gruodžio mėnesį šeimos padėtas ir po metų atsiimtas 150 tūkst. litų indėlis uždirbo 11 tūkst. litų. Tai – 7 proc. metinių palūkanų. I.Degutienės sutuoktinio Gedimino Degučio vardu 2009-ųjų viduryje dviejuose bankuose buvo padėti iš viso 104 tūkst. litų siekiantys indėliai. Jis turėtų per metus sutuoktiniams uždirbti 9,6 tūkst. litų. Tai – kone dvigubai pelningesnė investicija negu prezidentės D.Grybauskaitės įsigyti VVP.
Gauna ir iš Briuselio
D.Grybauskaitė už darbą Prezidentūroje ir ankstesnes pareigas Briuselyje gauna 43 tūkst. litų atlyginimą – daugiau kaip pusę milijono litų per metus. Didžioji prezidentės pajamų dalis – buvusiai Europos Komisijos narei priklausanti renta: 27,6 tūkst. litų per mėnesį.
Rentos neatsisakiusi prezidentė perpus susimažino jai mokamą atlyginimą – atskaičiavus mokesčius kas mėnesį jai pervedama 9,4 tūkst. litų algos. Taip pat prezidentei valstybė perveda 6,2 tūkst. litų valstybės atstovavimo išlaidoms padengti, kaip numatyta įstatymų.
Skolinti valstybei – bene saugiausia
Marius Čiuželis
Asmeninių finansų klausimais konsultuojančios įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris
„Turtingi Lietuvos žmonės, turintys gerokai daugiau pinigų nei prezidentė, VVP perka dažnai. Jie dažnai spekuliuoja akcijomis, tačiau rizikuoja nedidele savo turto dalimi. O likusią siekia išsaugoti, apginti nuo infliacijos.
VVP yra laikomi saugia investicija, kurios palūkanos yra palyginti nedidelės, tačiau galima tikėtis, kad uždarbis kompensuos infliaciją. Kitas privalumas – prireikus juos nesunku parduoti.
VVP paprastai šiek tiek pelningesni nei indėlis banke. Gali būti, kad VVP prezidentei yra net saugesnė investicija, mat žlugus bankui indėlio kompensuojamas dydis mažesnis nei D.Grybauskaitės santaupos: jis siekia tik 100 tūkst. eurų.
Gali būti, kad prezidentė VVP pasirinko ir stengdamasi išvengti indėlio banke. Juk galėjo kilti svarstymų ir komentarų, kodėl pasirinktas vienas ar kitas bankas.
Lietuvos VVP šiuo metu turi labai didelę paklausą. Sulaukiame užklausų iš užsienio, kaip jų įsigyti. VVP aukcionuose Lietuvoje palūkanos siekia 4 proc., o jų patikimumas didelis, nes šaliai jokių negandų neprognozuojama. Už itin saugiais laikomus Vokietijos, Prancūzijos vertybinius popierius uždirbti galima tik apie 2 proc. kasmet.“
Plačiau: LRYTAS.LT