atgal
2017 metų M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo veiklos ataskaita
2018-06-15

2017-ieji mums buvo regioninės plėtros ir naujų iniciatyvų metais. Toliau tęsėme 2016 metais pradėtą projektą „Sidabrinė linija“, kuris augo kone visais įmanomais aspektais: geografine aprėptimi, pašnekovų ir savanorių skaičiumi, pokalbiams skiriamu laiku ir jų metu pasakojamomis nesibaigiančiomis istorijomis. Praėję metai mums buvo išties ypatingi dėl išaugusio pasitikėjimo: (i) iš įvairių rėmėjų pritraukėme didžiausią metinės paramos sumą, (ii) Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tapo mūsų globėju, regioninės plėtros: įkūrėme net dvi regionines atstovybes Varėnoje ir Kėdainiuose, naujų projektų: (i) ruošdamiesi artėjančiai Lietuvos valstybės 100-ečio sukakčiai pradėjome meninių vizualizacijų projektą „100 metų kartu“, (ii) laikydamiesi savo vizijos prisidėjome prie socialinio inovacijų ir verslo vystymo programos ChangeMakers‘ON ir jos rengiamo hekatono, (iii) metų pabaigoje kartu su „Panorama LT“ ir BENU vaistinėmis netikėtomis dovanomis pradžiuginome 16-a 80 ir vyresnio amžiaus sulaukusių „Sidabrinės linijos“ pašnekovų Vilniaus mieste.

„Sidabrinė linija“

Per praėjusiuosius metus toliau marginome Lietuvą spalvotais apskritimais – mums pavyko įžengti į visas 60 Lietuvos savivaldybių, t.y. metų pabaigoje jau kiekvienoje savivaldybėje turėjome savo pašnekovų. Bendras draugystės pokalbiams užsiregistravusių pašnekovų skaičius išaugo iki 1 070 arba +89 proc., palyginus su 2016 metų pabaiga. Didžiausias proveržis įvyko Naujoje Akmenėje (+1200 proc.), Druskininkuose (+700 proc.) ir Zarasuose (+600 proc.), o didžiausių pagal pašnekovų skaičių miestų trejetuke Vilnius perėmė lyderio pozicijas iš Kauno (187 vs. 183 pašnekovai), trečiojoje vietoje stabiliai išliko Šiauliai (56 pašnekovai).

Iš viso 2017 metais 768 pašnekovų poros kalbėjosi net 4 878 kartus (+325 proc. palyginus su 2016 metais), o šie draugystės pokalbiai truko 129 112 minutes (+316 proc. palyginus su 2016 metais). Šie rezultatai tik dar kartą patvirtina, kad „Sidabrinės linijos“ Lietuvoje labai reikėjo, o pokalbių statistika simbolizuoja akivaizdų vienišumo mažinimo poveikį.

Rugsėjo mėnesį pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą su Klaipėdos Universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centru dėl antrosios studijų pakopos programos Dvasinis konsultavimas ir asistavimas studentų praktikos atlikimo „Sidabrinėje linijoje“. Tai mums leido išplėsti vyresnio amžiaus žmonėms prieinamos pagalbos ratą – dvasiniai konsultantai padeda sunkiomis ligomis sergantiems ligoniams bei jų artimiesiems, dvasines krizes išgyvenantiems ar nuo įvairių priklausomybių kenčiantiems asmenims. 

„100 metų kartu“

Lietuva 2018-aisiais švenčia savo atkurtos nepriklausomos valstybės šimtmetį. Šiandien ji – vėl laisva, moderni šalis, kurianti savo unikalią istoriją. Istoriją, kurią it bendrą mozaiką kasdien lipdo keli milijonai žmonių. Kai kurie jų – jau šimtą metų.

Ruošdamiesi šiai progai 2017 metais inicijavome ir kartu su fotografe Monika Požerskyte Kalvele, režisiere Edita Kabaraite bei kino gamybos kompanija „Artbox“ pradėjome įgyvendinti meninių vizualizacijų projektą „100 metų kartu“, kuris fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakoja Lietuvos Respublikos bendraamžių – dar gyvų istorijos liudytojų ir jų artimųjų – atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas. Autentiški šimtamečių pasakojimai atskleidžia kaip Lietuvos valstybei svarbūs įvykiai pakeitė jos žmonių likimus, kaip kartu su Lietuva pastarąjį šimtmetį keitėmės mes, Lietuvos žmonės. Projektu siekiame paneigti stereotipinį požiūrį į senatvę, meninės raiškos priemonėmis išryškinti įdomiausius savo herojų gyvenimo epizodus, parodyti šiuolaikišką senatvės veidą per tų žmonių unikalias istorijas, realizuotas ir dar nespėtas įgyvendinti svajones, kartu atpasakoti istorinę Lietuvos valstybingumo raidą.

Finansavimas

2017 metais iš viso pritraukėme 79 159 Eur paramos: 15 proc. šios sumos skyrė fiziniai asmenys (25 proc. daugiau nei 2016 metais), 50 proc. – įmonės ir organizacijos (26 proc. daugiau nei 2016 metais), 35 proc. – valstybės ir savivaldybių institucijos (pirmąkart). Tai kol kas rekordinė mūsų pritrauktos paramos suma per metus. Fiziniai asmenys daugiausiai aukojo per aukojimo platformą aukok.lt bei skirdami 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramą, 4 savivaldybėse laimėjome skelbtus dalinio finansavimo konkursus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija skyrė dalinę paramą „100 metų kartu“ projekto įgyvendinimui.

Įmonės ir organizacijos išlieka pagrindiniais mūsų rėmėjais: jų skirta parama sudaro daugiau nei 76 proc. visos gautos paramos nuo fondo veiklos pradžios; likę 24 proc. panašiomis dalimis pasiskirsto tarp fizinių asmenų ir biudžetinių įstaigų.

Mus ypatingai džiugina sugrįžtantys rėmėjai, t.y. tie, kurie savo paramą skyrė bent kelis kartus. Donorų, kurie aukojo mums daugiau negu vieną kartą skaičius 2017 metais išaugo net 40 proc. palyginus su 2016 metais ir sudarė 11 proc. visų mūsų rėmėjų (2016 metais – 7,8 proc.). Aktyviausias rėmėjas savo paramą skyrė net 8 kartus, už ką jam ir visiems kitiems mūsų rėmėjams esame nuoširdžiai dėkingi.