Trys iš keturių Lietuvos gyventojų aukoja socialinėms iniciatyvoms, tačiau jų prioritetai atskleidė ir netikėtą dalyką. Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ Baltics“ duomenimis, mūsų šalyje jautriausiai reaguojama būtent į ribines situacijas: gyvūnų skausmą bei ypatingai sunkių žmonių ligų, tarp jų ir vėžio atvejus. Nors Vakarų šalys susiduria su sparčiu visuomenių senėjimu, neretai vieniši ir dažniausiai skurdžiai gyvenantys senjorai pas mus vis dar lieka primiršti.

Lietuvos gyventojų požiūrį į aukojimą siekusi išsiaiškinti bendrovė „NielsenIQ“ vasarį atliko reprezentatyvią apklausą. Jos metu paaiškėjo, kad nuo kartą per mėnesį iki bent kartą per metus aukojančių gyventojų yra net 75 proc., o visiškai socialinių iniciatyvų sakė neremiantys 25 proc. respondentų.

Rėmimo prioritetai rikiuojasi taip: 38 proc. aukoja arba ateityje galvoja aukoti gyvūnams, 37 proc. – vėžiu ir kitomis sunkiomis sergantiems žmonėms, 31 proc. – vyresnio amžiaus žmonėms. Vaikai ir jaunimas traukia 29 proc., nuo smurtautojų ar nelaimių nukentėjusieji – vos 16 proc. Lietuvos gyventojų dėmesį.

„Nors aukoja ar apie aukojimą ateityje galvoja tikrai nemažai šalies gyventojų, jie dažniausiai pasiduoda ypač jautrioms ir net, sakyčiau, tragiškoms istorijoms, kurios ir turi daugiausiai potencialo susirinkti dėmesį. Gyvūnus ir itin sunkiai sergančius ligonius būtų galima priskirti toms grupėms, kurios iš esmės negali ar jau nebegali savimi pasirūpinti. Tuo tarpu senatvė, panašu, prilyginama vos rusenančiam lėtiniam susirgimui: nėra gerai, jėgos senka, bet yra sunku suprasti vienatvės ar nepritekliaus keliamų iššūkių naštą“, – pažymi „NielsenIQ Baltics“ vadovė Ilona Lepp.

asak jos, Lietuvoje vyresnių nei 65 proc. gyventojų dalis sudaro apie 20 proc., todėl galima tik įsivaizduoti, kiek nebylių skausmo ir vienišumo istorijų jie išgyvena. Negana to, dėl koronaviruso pandemijos senjorų dabar dažniausiai net neįmanoma aplankyti, todėl gyvo kontakto nebuvimas dar labiau atitolina supratimą, kaip per pandemiją laikosi vyresnio amžiaus žmonės.

Pokalbių ir emocinės pagalbos liniją „Sidabrinė linija“ įkūręs Marius Čiuželis sako, jog į šią gyventojų grupę orientuotos iniciatyvos pamažu didina visuomenės supratimą apie tai, kad vyresnį amžių pasiekusių žmonių gyvenimas anaiptol nėra paprastas.

Pasak jo, vienišiems senoliams vien finansinės paramos nepakanka, jiems ne mažiau būtina emocinė pagalba, paprasto žmogiško ryšio palaikymas.

„Vyresnio amžiaus žmonių problemos Lietuvoje dažniausiai suprantamos būtent per finansinę prizmę, tuo tarpu emociniai poreikiai lieka kažkur toli, paraštėse. Apklausoje dalyvavę ir vyresnio žmonėms aukojantys ar planuojantys tai daryti gyventojai pirmiausiai minėjo vargingą senjorų gyvenimą (67 proc.), taip pat negalėjimą pasirūpinti savimi (56 proc.), tai, kad jų poreikiams skiriama per mažai dėmesio (53 proc.). Visa tai atsiremia į apčiuopiamus materialius dalykus, tačiau neįvertinama vienatvė, kuri ypač dažnai atima gyvenimo prasmę“, – teigia M. Čiuželis.

Per pandemiją senjorų skambučių skaičius į „Sidabrinę liniją“ išaugo vidutiniškai nuo 800 iki beveik 1,5 tūkst. per mėnesį. Jie ėmė aktyviau ieškoti bendraminčių, nori išsikalbėti, numalšinti kamuojantį nerimą.

„Ar man irgi taip bus? Panašu, kad beveik kas antras senjorams aukojantis šalies gyventojas sau užduoda ir šį klausimą. 47 proc. senoliams prielankių žmonių neslepia, kad galvoja apie savo ir savo artimųjų senatvę. Deja, nepalankios demografinės tendencijos leidžia spėti, kad vyresnio amžiaus žmonių daugės, o gimstamumui mažėjant vienišumas gali tapti dar dažnesniu senatvės palydovu“, – tvirtina senjorų skambučių linijos įkūrėjas.

31 proc. Lietuvos gyventojų nuomone, senoliais turėtų rūpintis valstybė, 30  proc. yra tikri, kad tai artimųjų pareiga. Net ketvirtadalis apklaustųjų yra įsitikinę, kad jie ir taip moka didelius mokesčius, skirtus socialinėms reikmėms.

„Galima ilgai diskutuoti, kas socialinio aprūpinimo klausimais privalo prisiimti atsakomybę, ir norėtųsi, kad sprendimus priimantys asmenys tam skirtų tinkamą dėmesį, tačiau realybė yra tokia, kad mūsų pagalbos reikia čia ir dabar“, – teigia M. Čiuželis.

„NielsenIQ“ apklausoje vasario 5-16 dienomis dalyvavo 1600 žmonių, kurių amžius 16-64 metai.

Apklausos duomenimis, aukoti labiau linkusios yra moterys nei vyrai: socialinėms iniciatyvoms paramą skiria 54 proc. moterų ir 46 proc. vyrų. Taip pat moterys yra linkusios aukoti gerokai dažniau nei vyrai.